„Geras oras“ jūsų namuose
Dar prieš karantino paskelbimą apie 90% savo laiko praleisdavome patalpose. Tendencijos rodo, kad šis skaičius gali ir didėti.
Visi sutinkame dėl kvėpavimo „geru oru“ svarbos, bet kaip tai užtikrinti mūsų gyvenamose patalpose?
Oro kokybę galima vertintinti trimis pagrindiniais veiksniais. Temperatūra –per karštas ar per šaltas oras sukelia mums diskomfortą. Šiuo rodikliu rūpinasi patalpų šildymo sistema. Oro drėgmė – tiek per sausas, tiek per drėgnas oras kenkia mums ir mūsų aplinkai. Tvarkytis su drėgme mums padeda vėdinimas. CO2 (anglies dvideginio) kiekis ore. Šis parametras tiesiogiai priklauso nuo to kiek žmonių yra patalpoje ir per kiek laiko pakeičiame patalpų orą.
Suvokti, ar kambaryje CO2 koncentracija yra tinkama, žmogui yra labai sunku.
Kaip ir mūsų planeta, žmonės nėra įpratę prie didelio CO2 kiekio. Kuo mažesnės ir hermetiškesnės patalpos ir kuo daugiau žmonių jose yra, tuo didesnis CO2 lygis. Norint mėgautis puikia savijauta ir gyvybingumu reikia panaudotą patalpų orą nuolat keisti šviežiu.
Kalbant apie temperatūrą pirmiausia suprantame, kad mums šalta ar karšta. Jei šalta – šildome, jei karšta – vėsiname.
- Ar žinojote, kad..?
Kambaryje, kur yra didesnis drėgmės lygis jaučiamės daug nepatogiau ir „karščiau“, nei kambaryje, kuriame yra ta pati temperatūra, bet oras sausesnis (pavyzdžiui, saunoje). Užuot pučiant šaltą orą oro kondicionieriumi ir rizikuojant susirgti peršalimo ligomis, užtektų tiesiog sumažinti oro drėgmės lygį.
Kartais oro drėgnumas patalpose yra labai svarbus aspektas. Kada?
Per didelis drėgmės kiekis ore sudaro žalingą terpę, ko pasekoje gali būti pažeidžiamos apdailos medžiagos, atsirasti sveikatai kenksmingų pelėsių ar nepageidaujamose vietose susidaryti kondensatas.
Šiaurės šalių žiemos nėra tokios šaltos kaip anksčiau, tačiau šildymo laikotarpiu oro drėgmė vis dar yra gana žema. Jei žiemą kambarius vėdinsime tiesiogiai įleisdami šaltą lauko orą, mūsų patalpų oras bus tikrai sausas, o tai gali sukelti tam tikrų nepatogumų. Pernelyg sausas oras nėra tinkamas mūsų gleivinei ir odai, taip pat mūsų baldams, parketo grindims ir kitiems mediniams paviršiams. Jei bandytume padidinti oro drėgnumą ar tik išlaikyti jo lygį, greitai suprastume, kad tai padaryti yra daug sunkiau, nei ją pašalinti.
Žmogui komfortiški oro parametrų lygiai:
- Temperatūra nuo +20C iki +25C
- Drėgmė nuo 35% iki 60%
- CO2 < 1000ppm (palyginimui: pušyno CO2 koncentracija yra 400 ppm)
Kas su oru nutinka namuose, turinčiuose skirtingo tipo vėdinimą? Pamodeliuokime kelis scenarijus
1. Kokia būtų įprasta situacija sandariuose namuose su šiuolaikiškais langais ir šildymu, bet be vėdinimo sistemos, pavyzdžiui, savaitgalį kai visi namuose ar šiokiadienį, kai tėvai dirba, o vaikai mokinasi iš namų?
Namai ir įpročiai gali skirtis, tačiau, jei imtumėm vidutines lietuvių gyvenamas patalpas ~ 100 m2 ploto su trimis miegamaisiais ir bendra svetainės – virtuvės erdve, šis scenarijus nenustebintų:
- Patalpų temperatūra +22C
- Oro drėgmė svetainėje 60-65%
- CO2 lygis 1800-2500 ppm
- Oro kaita kas 5 valandas
Verta pridurti, kad tokiuose namuose vėdinimas vykdomas per pastato nesandarumus ir darinėjant duris ir langus.
Kas blogai su šiuo scenarijum?
Temperatūra yra mūsų komforto zonoje, drėgmė šiek tiek aukštesnė už komfortišką, bet pakenčiama, tačiau CO2 lygis yra mažiausiai du kartus didesnis nei rekomenduojama. Palyginimui – tai šešis kartus blogesnis oras nei užmiesčio miške. Ne taip seniai mūsų protėviai, leisdami daug laiko lauke ir gyvendami itin nesandariuose namuose, nuolat kvėpuodavo tokiu oru. Nelabai tikėtina, kad evoliucija privertė mus pakankamai prisitaikyti prie tokių aukštų CO2 lygių, kuriuos patiriame šiais laikais.
Galvos skausmas rytais, prasta miego kokybė, sunkumas susikaupti, virusinės infekcijos ir kvėpavimo takų ligos – visi šie simptomai gali būti blogos oro kokybės gyvenamosiose patalpose pasekmės.
2. Kokia situacija būtų namuose naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą?
Vėdinimo įrenginys pašalins panaudotą orą ir pakeis jį šviežiu lauko oru. Keliaudamas vidun – lauko oras yra papildomai išfiltruojamas, kad į namus nepatektų lauko dulkės ir kiti nešvarumai. Išfiltruotas šaltas lauko oras keliauja pro šilumokaitį, kuriame sušyla prasilenkdamas su išeinančiu šiltu patalpų oru. Jei vėdinimo įrenginyje naudojamas aukštos kokybės efektyvus plokštelinis šilumokaitis, šalinamas oras nesimaišys su grynu oru, o įeinantis oras prieš patekdamas į kambarius pakankamai sušils, kad būtų komfortiškai naudojamas ir taupytų šilumą.
- Patalpų temperatūra +22C
- Oro drėgmė svetainėje 25 – 30%
- CO2 lygis 700 – 1000 ppm
- Oras patalpose bus bus pilnai ištrauktas ir pakeistas šviežiu per dvi valandas
Kas blogai su šiuo scenarijum?
Mums pavyko sureguliuoti CO2 lygį, nes oro kaita padidėjo 2,5 karto lyginant su prieš tai nagrinėtu atveju. Temperatūra komfortiška. Tačiau oro drėgmė sumažėjo daugiau nei per pusę, tai reiškia, kad medinės grindys pradės trauktis ir girgždėti, sausėti burnos ir nosies gleivinė, perštėti akys ir sausėti rankos.
Ką turėtume daryti?
Yra du būdai, kaip pagerinti drėgmės lygį: arba ją išlaikyti patalpose, arba nuolat jas drėkinti. Pigiau ir efektyviau yra išsaugoti drėgmę ir neleisti jai pasišalinti per langus, nesandarumus ar vėdinimo sistemą. Lengviausias būdas tai pasiekti – naudoti vėdinimo įrenginį su drėgmę grąžinančiu (entalpiniu) šilumokaičiu.
3. Kokia būtų situacija namuose naudojant rekuperatorių su entalpiniu (drėgmę grąžinančiu) šilumokaičiu?
- Patalpų temperatūra +22C
- Oro drėgmė 35 – 45%
- CO2 lygis 700 – 1000 ppm
- Oras patalpose bus bus pilnai ištrauktas ir pakeistas šviežiu per dvi valandas
Išspręsta! Oro kokybė patalpose atitinka visus komforto parametrus. Grąžinantis drėgmę šilumokaitis, gali grąžinti 74% patalpų drėgmės, o tai padeda išlaikyti santykinę oro drėgmę 5–10% aukštesnę nei naudojant rekuperatorių su standartiniu šilumokaičiu, ir to pakaktų, kad jaustumėtės patogiai savo namuose. Tuo pačiu, drėgmę grąžinantis rekuperatorius yra ženkliai taupesnis elektros naudojimo atžvilgiu, nes grąžinus drėgmę nesusidaro kondesato, kuris gali užšalti. Todėl elektrinis tenas įsijungia itin retai.
Kiti aktualūs klausimai apie drėgmę grąžinančius Zehnder rekuperatorius:
Ar teršalai ir kvapai bus grąžinami kartu su drėgme?
Drėgmę grąžinantis šilumokaitis yra pagamintas iš specialios nanomembranos, kuri leidžia tik praeiti vandens garų molekulėms. Visų rūšių kvapai ir teršalai sudaryti iš didesnių junginių ir negali prasiskverbti pro membraną.
Ar COVID-19 virusas gali prasiskverbti pro membraną?
COVID19 viruso dalelių skersmuo yra apie 125 nm. Nano membranos entalpija buvo išbandyta atliekant specifinį dujų bandymą, naudojant ΦX174 daleles, kurių vidutinis matas yra tik 25 nm! Membrana atitiko bandymo kriterijus, o tai buvo mažesnis nei 1% nuotėkis. Palyginimui – gydytojų naudojamos respiratorių kaukės N95 yra skirtos praleisti ne daugiau kaip 5% dalelių, kurių matmenys yra 300 nm. Apibendrinant galima pasakyti, kad entalpijos membrana yra apsaugota nuo COVID19.
Ar naudojant drėgmę grąžinantį šilumokaitį patalpų visai nereikia drėkinti?
Jei patalpose negeneruojama drėgmė (žmonės neleidžia laiko namuose, negamina maisto, prausiasi sporto klubuose ir pan.), o lauko oras yra sausas žiemą, drėgmę grąžinantis šilumokaitis neturi ką grąžinti. Todėl kartais vis tiek gali būti tikslinga drėkinti orą (pvz., Vaiko kambaryje naktį). Dėl drėgmę grąžinančio šilumokaičio didžioji dalis drėkintuvo sukurtos drėgmės bus išlaikoma patalpose ir padidins viso namo oro drėgmės lygį.
Kaip viskas veikia vasarą?
Jei oro temperatūra tiek patalpose, tiek lauke yra panaši, drėgmę grąžinantis šilumokaitis bus mažai naudingas. Tada jis veiks kaip įprastas šilumokaitis arba tiesiog naudos šilumokaičio apvedimo sklendę (ByPass). Norint, kad vasarą patalpose būtų vėsiau, reikės papildomai vėsinti orą. Galima pradėti nuo vėdinimo tiekiamo oro srauto vėsinimo. Aušinant orą, dalis drėgmės kondensuosis – nukeliaus į drenažą, vadinasi, oras taip pat bus sausesnis. Esant sausesniam orui jausimės vėsiau, nei esant tokiai pačiai temperatūrai, bet drėgnesniam orui. Mūsų klimato sąlygomis to jau turėtų pakakti. Žinoma, viskas priklausys nuo pastato (dideli stikliniai paviršiai ir mažai šešėliavimo pareikalaus aktyvių aušinimo sistemų). Tokiu atveju, kai patalpose yra vėsiau nei lauke – vyksta atvirkštinis drėgmės grąžinimo procesas. Rekuperatorius neleidžia drėgnesniam lauko orui patekti į patalpas taip padėdamas pasiekti komfortišką klimatą patalpose.
Ar yra kitų vėdinimo sistemų tipų, kurios taip pat grąžintų drėgmę?
Yra ir kitų vėdinimo įrenginių, kurios iš dalies gali grąžinti drėgmę, tačiau, kalbant apie higieną ir efektyvumą, nė viena iš jų neprilygsta „Zehnder“ patentuotai technologijai naudojant polimerinę membraną. Pavyzdžiui, rotaciniai vėdinimo įrenginiai taip pat iš dalies grąžina drėgmę į patalpas. Deja, šio proceso metu nemažas kiekis panaudoto ir užteršto oro, kuris turi būti pašalintas laukan, susimaišys su grynu oru, keliaujančiu į patalpas iš lauko.
Ar galima kambario orą išvalyti, kad nereikėtų jo keisti?
Įvairios filtravimo sistemos, kurios paprastai filtruoja orą pumpuodamos jį pro filtrus tik dalinai sprendžia problemą, nes išvalo orą tik nuo dulkių, tačiau CO2 lygio nemažina.